Kov 29, 2023 | Verslo naujienos
Didžiausia Lietuvoje „Vadovų konferencija EBIT” garsėja ne tik išskirtiniu profesionalumu savo veiklos srityse pasižyminčiais pranešėjais, bet ir unikaliu formatu – tai vienintelė šalyje konferencija vykstanti po atviru dangumi. Daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje žinomų vardų bei daugiau nei tūkstantis dalyvių: kaip kuriamos tokio dėmesio ir sėkmės sulaukiančios konferencijos? Kokie pagrindiniai veiksniai, lemiantys renginio patrauklumą ir iššūkiai organizatoriams?
„Vadovų konferencijos EBIT” sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, įmonės „Confinn” vadovas Dainius Baltrušaitis sako, kad „EBIT” yra kitokia konferencija nei tos, kurias su komanda organizuoja ištisus metus (o jų su kolegomis Latvijoje ir Lietuvoje surengia bene dvidešimt). „Kuomet užsieniečiai pranešėjai, kuriuos kviečiame į „EBIT”, manęs klausia, koks tai bus renginys, paprašau jų įsivaizduoti pačią praktiškiausią konferenciją, į kurią atėjus, viskas pasidaro aišku, pranešėjai sudėlioja visus taškus ant „i” ir dalyviai išeina su veiksmų planu. Tuomet pasakau, kad šitoje konferencijoje viskas bus priešingai 180 laipsnių kampu. Būdamas psichologu tikiu, kad tam, jog surastume savo aiškumą, reikia iš pradžių gerai „susivelti”. Ne gauti atsakymus, bet, patiems kelti klausimus. Ne jausti, jog viskas aišku, bet būti pozityviai „susivėlus”. Vėlgi nemanau, kad turinys, kuris duoda aiškumą nėra reikalingas. Be abejonės – jis naudingas. Tiesiog, natūralu, kuomet pasiekiame brandą, suprantame, jog universalių atsakymų nėra. Tuomet prireikia naujų perspektyvų, iš kurių galima pažiūrėti į tą pačią situaciją. Todėl į „EBIT” žmonės ateina ieškoti,” – pasakoja D. Baltrušaitis.
Pranešėjus motyvuoja ne honoraras
Anot jau daugiau nei septyniolika metų įvairias konferencijas organizuojančios kompanijos „Confinn” vadovo, sunkiausia ne atsirinkti, ką norisi pakviesti į „EBIT”, bet išsirinkus – prisikviesti. „Taip, komanda tikrai daug dirba tam, kad atrastų tuos, kurie pasirodys scenoje. Mes kaip tie krepšinio skautai – nuolatos geriausiųjų paieškose: patys važinėjame į konferencijas, susitinkame su daugybe žmonių, skaitome, domimės. Esu visų savo draugų paprašęs, kad vos tik perskaitę ką nors įdomaus ar sutikę kokį nors išskirtiniu profesionalumu pasižymintį žmogų, tuojau pat leistų man žinoti. Vis dėlto, ne čia yra didžiausias iššūkis. Sunkiausia su jais sutarti, kad atvažiuotų. Čia kalba eina ne apie užmokestį, nes, jei sudėtume realius tų pranešėjų, kurie atvyksta į „EBIT” komercinius honorarus, tai konferencija tikrai neįvyktų… Privalome surasti kitų motyvų, kodėl verta atvykti ir su Lietuva pasidalyti savo žiniomis. Organizuojame jiems turus po Latviją ir Lietuvą – per tą savaitę, kiek jie vieši, stengiamės parodyti viską, kas įmanoma. Tarkime, šių metų pranešėjai „Google” inovacijų laboratorijos įkūrėjas, Stanfordo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų patarėjas inovacijų klausimais dr. Frederik G. Pferdt ir lyderiaujančiu pasaulio futuristu metai iš metų tituluojamas Kevinas Kelly atvyksta su šeimomis. Prof. F. Pferdt sako norintis susitikti su šalies akademine bendruomene, taigi kalbamės su keliais universitetais. Stengiamės, kad su pranešėjais turėtume ne tik formalų mainų santykį (jie paskaitė pranešimą, mes sumokėjome), bet užmegztume žmogišką ryšį. Beje, nenoriu pasakyti, kad užsienio pranešėjai yra didesni profesionalai ir yra svarbesni. Įžvalgomis, erudicija, transliuojamos žinutės prasme, lietuviai jiems nenusileidžia. Galbūt užsieniečiams tiesiog reikia skirti daugiau dėmesio, natūralu, jie yra svečiai”, – kalba D. Baltrušaitis.
Kas svarbiau: turinys ar jo pateikiamas
Natūralu, auditorija šiais laikais labai išranki. O, jeigu jos nėra, nėra konferencijos. Gero pranešimo turiniui, anot D. Baltrušaičio, galioja minties ir emocijos dermės taisyklė. „Mano psichologijos dėstytojas sakydavo, jog, jei nori poveikio (kad kažkas keistųsi po konsultacijos), reikia dviejų dalykų: paliesti žmogų racionaliai ir emocionaliai. Taip ir su pranešimais. Mintys gali būti itin protingos, pažangios, tačiau, jeigu nepaliečia emociškai, poveikio nėra. Ir iš kitos pusės, jei pranešimas įtraukia, bet nesurandi tos svarios minties, taip pat yra negerai. Turinys be emocijos nebus „nupirktas”, o emocija be turinio bus trumpalaikė. Kitas svarbus dalykas – kokia bus pranešimo forma. Jei pranešėjui išpuolė pasirodyti trisdešimtam, kaip jis laimės auditorijos dėmesį? Labai svarbu apgalvoti ir pasistengti, kad klausytojai ir išgirstų pažangią mintį, ir pajustų emocinį ryšį, ir atkreiptų dėmesį į vizualią pranešimo pateikimo formą. Iš kitos pusės, komandai pabrėžiu, kad tikėtis, jog visi pranešimai ir visi pranešėjai patiks visiems klausytojams, neverta. Mūsų tikslas, kad žmogus išsineštų bent kelias idėjas. Geriausia – dvi. Tokiu atveju yra šansų, kad su kažkuria viena pradės dirbti. Jei išsineš per daug, daug šansų, kad niekas neįvyks. Yra žmonių, kurie rašosi viską, ką išgirsta, yra tokių, kurie žymisi įžvalgas, o yra ir tokių, kurie net puslapio neprirašo. Pastariesiems dažniausiai gimsta unikalios idėjos. Greičiausiai net ne programa, ne auditorija, bet erdvė, kurią mes kartu kuriame, duoda minčių, galinčių virsti inovacijomis, cunamį”, – mintimis dalijasi „EBIT” organizatorius.
Šiųmetėje konferencijoje – nuo nr.1 futuristo pasaulyje iki vienos iškiliausių visų laikų mąstytojų
Šiais metais konferencijos organizatoriai itin džiaugiasi ikona tapusios vadybos knygos, pasaulinio bestselerio „Žydrųjų vandenų strategija” bendraautorės prof. Renée Mauborgne atvykimu. Įvardinama kaip viena įtakingiausių vadybos mąstytojų pasaulyje, R. Mauborgne taip pat buvo prezidento Baracko Obamos patarėja. Savo pranešimo metu ji dalinsis mintimis apie tai, kaip „Žydrųjų vandenų strategija” turėtų atrodyti ir veikti šių dienų organizacijose. „Ją nežinia kiek laiko šnekiname atvykti ir štai – šiemet pavyko! Perskaičiusi paskaitą Prancūzijoje, R. Mauborgne atvyks pas mus”, – atvirauja D. Baltrušaitis. Vienas ypatingesnių svečių šiais metais yra ir lyderiaujančiu pasaulio futuristu tituluojamas Kevinas Kelly. Žurnalo „Wired” įkūrėjas ir 5 „The New York Times” bestselerių autorius, pranešimo metu atskleis 12 neišvengiamų jėgų, nulemsiančių žmonijos ateitį. „K. Kelly naudoja įdomų terminą „predicting the present” (liet. „nuspėti dabartį”). Jis turi galvoje tai, kad, kuomet kalbame apie ateitį, sąmoningai atidedame veiksmus vėlesniam laikui. Mąstome, kai jau bus, tada ir veiksime. Vis dėlto, jei norime būti inovatoriais, turime suprasti, ką jau šiandien turime daryti dėl ateities ir imtis konkrečių veiksmų”, – pasakoja „EBIT” organizatorius.
Konferencijoje pranešimus taip pat skaitys pirmosios „Google” inovacijų laboratorijos įkūrėjas, Stanfordo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų patarėjas inovacijų klausimais Dr. Frederik G. Pferdt. Itin rizikingose FTB įkaitų situacijose pagrindinio derybininko vaidmenį užimantis, bestselerio „Negotiations On The Edge” autorius Matthias Schranner, lyderystės stiliaus poveikį verslui tyrinėjanti „Boston consulting group” vyresnioji patarėja, Prancūzijos politinio elito kalve vadinamo universiteto „Sciences Po Paris” ir prestižinės verslo mokyklos „HEC Executive Education” dėstytoja Malene Rydahl, ilgaamžiškumą tyrinėjantis ekonomistas, bestselerių „The 100 Year Life” ir „The New Long Life” autorius, „London Business School” profesorius Andrew J. Scott ir kt.
Daugiau informacijos apie konferenciją ir pranešėjus iš užsienio bei Lietuvos – oficialioje konferencijos „EBIT” svetainėje www.vadovukonferencija.lt