Sektoriaus apžvalga
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius yra vienas didžiausių šalies ūkio ramsčių - 2024 m. duomenimis, sektorius sukūrė apie 10% BVP ir įdarbino daugiau nei 130 000 darbuotojų. Lietuva užima lyderio pozicijas tarp ES šalių pagal krovinių vežimo keliais apimtis - Lietuvos vežėjai 2023 m. į užsienį pergabeno beveik 26 mln. tonų krovinių, pagal šį rodiklį šalis yra 3-ioje vietoje ES.
Rinkos kontekstas
Pagrindinės transporto klasterio veiklos sritys apima kelių transporto paslaugas (lyderiai - UAB „Girteka Logistics", AB „Kautra", UAB „Hoptrans Holding"), ekspedijavimą, sandėliavimą bei muitinės tarpininkavimą. Svarbią vietą užima Klaipėdos jūrų uostas - vienintelis Baltijos šalyse, nesušalantis žiemą. Vilniaus oro uostas aptarnauja daugiau nei 5 mln. keleivių per metus. Sektorius stipriai priklausomas nuo ES vidaus rinkos ir pastaraisiais metais susiduria su Mobility Package reguliavimu bei vairuotojų trūkumu.
Aktualiausios tendencijos
- 1Mobility Package 1 reikalavimai (privaloma grįžti į namus kas 4 savaites) didina veiklos išlaidas mažiems vežėjams.
- 2Rytų krypties krovinių srautai sumažėjo po 2022 m. dėl sankcijų - kompanijos persiorientuoja į Vakarus ir Centrinę Aziją.
- 3Elektrinių sunkvežimių įsigijimas dar ribotas, bet bandomieji projektai vyksta didžiausiose vežimo kompanijose.
- 4Logistikos parkų plėtra Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje atspindi augantį e-prekybos sandėliavimo poreikį.
- 5Darbo jėgos trūkumas verčia kompanijas samdyti vairuotojus iš Centrinės Azijos ir Baltarusijos.
Perspektyva
Artimiausioje ateityje sektoriaus augimas priklausys nuo ES ekonomikos atsigavimo ir Kinijos prekybos. Konkurenciniu pranašumu išlieka geografinė padėtis - tranzitinis Vakarų ir Rytų koridorius. Per ateinančius 5 metus laukiama tolesnio rinkos konsolidavimosi, kai mažesni vežėjai bus perkami didesniųjų.