Lap 27, 2022 | Verslo naujienos
Direktorė ir teisininkė Goda Avižienė:
Sąvoka „Offshore” pirmą kartą buvo paminėta 1950 m. Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Rytų pakrantės laikraštyje, kuriame buvo rašome apie finansinę organizaciją, kuri išvengė valstybės kontrolės, perkeldama savo verslą į vietą, nepavaldžią JAV teisėsaugai. Vadovaujantis Kembridžo universiteto žodynu, ofšorinė įmonė yra apibūdinama kaip lengvatinio apmokestinimo zonoje įregistruota užsienio kapitalo bendrovė, kuri pasižymi ypatingu organizaciniu ir juridiniu įmonės statusu, dėl kurio yra sumažinami mokesčiai, taip pat, sietina su griežtais reguliavimais vykdyti įmonės bet kokią veiklą už tos jurisdikcijos, kurioje ši lengvatinio apmokestinimo bendrovė yra, ribų. Taigi, paprastai tariant, ofšorinis verslas yra toks verslo modelis, kuris leidžia sumažinti veikslo ekonominius mokesčius. Svarbu pabrėžti, kad kalbant apie ofšorinį verslą, naudojame sąvoka „sumažinti”, bet ne juos „nuslėpti”.
Aktyvi ekonomikos plėtra, didėjanti konkurencija bei nuolat augantys mokesčiai skatina įmones ieškoti ne tik naujų idėjų, būdų užsidirbti, tačiau ir mokesčių optimizavimo, rizikos mažinimo galimybių versle. Ofšorinės jurisdikcijos pasižymi politiniu stabilumu, nuosavybės ir finansinių operacijų konfidencialumu, todėl didžiausias jų privalumas – galimybė sumažinti produkto pagaminimo kaštus ir mokesčius, apsaugoti savo turtą. Ofšorinės jurisdikcijos dažniausiai yra mažos valstybės, kuriose yra taikomi maži pelno, pajamų, turto mokesčiai užsienio šalių investuotojams ir verslininkams, taip pat, tarptautiniams verslams yra suteikiami tokie privalumai kaip minimalaus pelno mokesčio apmokestinimas, pajamų mokesčio sumažinimas, įmonės turto apsaugojimas ir pan.
Ofšorinės jurisdikcijos zonose teikiamos ekonominės lengvatos, kitose šalyse augantys mokesčiai, politinis stabilumas bei technologinė pažanga lemia tai, kad kiekvienais metais virš 140 000 įmonių yra įregistruojama mažų mokesčių šalyse. Lengvatinių mažų mokesčių šalys pasižymi jurisdikciniu politiniu stabilumu, o tai reiškia, kad korporatyviniais įstatymais yra garantuotas jų konfidencialumas ir žinoma, palankios mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, Kipre pajamos, kurios yra gautos už Kipro ribų – atleidžiamos nuo pelno mokesčio.
Taip pat, vienas iš ofšorinio verslo privalumų yra mokesčių planavimas – galima pasirinkti optimalų pajamų pervedimo būdą ir taip sumažinti mokesčius. Ofšorinės įmonės gali turėti įvairių struktūrų, kurios įkurtos įvairiose jurisdikcijose, todėl šis niuansas leidžia mokesčių mokėtojui laviruoti tarp pačių palankiausių ofšorinių jurisdikcijų, kuriose galioja tarptautiniai susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Ofšorinis verslas turi daug privalumų, tačiau galima įžvelgti ir tam tikrus trūkumus. Vienas pagrindinių trūkumų yra ofšorinės įmonės nuosavybės įrodymas, ofšorinės jurisdikcijos stabilumas bei pajamų pervedimas ir paskirstymas iš ofšorinės įmonės į pagrindinę įmonę (dažnu atveju, ofšorinė įmonė būna dukterinė įmonė). Vyrauja nuomonė, kad didžiausias ofšorinio verslo trūkumas yra tokios veiklos traktavimas mokesčių slėpimu, tačiau pabrėžtina, kad ofšorinio verslo esmė yra sumažinti mokestinę naštą legaliai, bet ne slėpti mokesčius ar jų nemokėti.
Ryškus ofšorinio verslo trūkumas yra ir tai, jog dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ofšorinės įmonės ne visada yra įtraukiamos į tarpvalstybinius susitarimus, o to pasekmė yra dideli mokesčiai, kurie turi būti sumokami tiek užsienio valstybėje, tiek įmonės rezidavimo vietoje. Taip pat, kyla problemų dėl dividendų, nes tinkamai neišanalizavus tvarkos ir įstatymu, gali nutikti taip, kad apmokestinimo teisę turės dvi valstybės (pajamų susidarymo valstybė ir rezidavimo), ko pasekmė yra dvigubas apmokestinimas.
Kalbant apie patį ofšorinio verslo steigimą, vyrauja nuomonė, kad registracijos ir valdymo procesas yra supaprastintas, tačiau iš tiesų, ofšorinės įmonės steigimas ir valdymas yra vykdomas tokia pačia tvarka kaip ir kitų įmonių, išskyrus tai, kad ofšorinių jurisdikcijų įstatymai suteikia galimybę steigti įmonę nedalyvaujant patiems įmonės steigėjams.
Privatinės teisės principas teigia, kad leidžiama viskas, kas yra neuždrausta įstatymu, taigi, Lietuvos teisės aktai ofšorinių įmonių klausimu yra neutralūs – nei leidžia, nei draudžia steigti tokio modelio verslą, todėl galima teigti, jog galima naudotis pasirinkimo galimybėmis ir nuspręsti kur norime vystyti verslą bei susidaryti palankią mokesčių planavimo galimybę, tačiau neperžengti ribos tarp mokesčių naštos sumažinimo ir mokesčių slėpimo. Svarbu pabrėžti, kad vadovaujantis ofšorinių įmonių reglamentavimu, įmonė, veikianti ofšorine forma, negali būti laikoma nelegali, jeigu nėra atliekami kiti nelegalūs veiksmai, pavyzdžiui, pinigų plovimas, terorizmas ar kiti tarptautiniai nusikaltimai, fiktyvios operacijos. Iš esmės, ofšorinės įmonės veikimas yra grindžiamas lacuna legis (teisinė spraga) – įvairių valstybių tarpusavio įstatymų neatitikimu ir to panaudojimu siekiant sumažinti mokesčius legaliai.